tingininkas

tinginiñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) End; LTR(Krtn) žr. 2 tinginys: Kėliaus vėlai – sakė: tinginỹkė (d.) Švnč. O ką prijautė širdelė muno – tingininką bernelį S.Dauk, LTR(Plt). Ūkinykių tuščios skrynios, ba jos tinginỹkės (d.) Grl.